Boulingo istorija                            Taisyklės

    Boulingo istorija savo šaknimis siekia gilią senovę. Rutulių ir kėglių prototipų, datuojamų 5200 m. prieš m. e. archeologai rado, kasinėdami senovės Egipte. Kapavietėje buvo rasti keli nedideli  akmeniniai rutuliai, trys gabalėliai marmuro ir devyni ploni kėgliai. Londono universiteto profesorius egiptologas seras Findersas Petrė savo monografijoje "Egipto kūrimasis" įspėja, kad rutulį reikia mesti per vartus, sudėtus iš marmuro gabalėlių.     Tikslas - devyni kėgliai, sustatyti rombu. Taigi, pirmasis 10-kėglių boulingo žaidėjas, manoma, metė rutulį prieš daugiau kaip 7000 metų.
    Nuo to laiko boulingas daugiau nebuvo paminėtas. Ir jau vokiečių istorikas Viljamas Pelis, savo knygoje "Boulingas" rašo, kad žaidimas gimė Vokietijoje III amžiuje, bet ne kaip sportas, o kaip religinė apeiga. Tuo laiku vokiečiai turėjo ginklą, kuris vadinosi "Kegel". Pelio nuomone, "Kegelį" statė viename patalpos kampe ir mesdavo į jį rutulį iš kito patalpos kampo. "Kegelis" simbolizavo pagonį. Tuo būdu žaidimas simbolizuodavo pagonybės išnaikinimą. 
    Akivaizdu, kad laimėdavo tie, kurie numušdavo daugiausiai "pagonių". Pasibaigus apeigoms, juos sveikindavo, puotoje jų garbei sakydavo tostus. 
    Pradžioje boulingo takelius darydavo iš molio arba pelenų, o kėglių galėjo būti nuo 5 iki 17. Tačiau jau nuo 1200 m. boulingo takeliai buvo mediniai, maždaug pėdos pločio. Kėglius statydavo ant platesnės platformos (36-48 pėdos) takelio gale. Tokių takelių ligi šiol galima aptikti Vokietijoje.
    Vokiečiai ne vieninteliai europoje žaidė kėgliais. Šį žaidimą mėgo Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Anglijoje XII a. raštiškai paminėtas boulingas. Galimas daiktas, angliškas boulingas pakeitė žaidimo esmę   ir  turėjo įtakos amerikietiško boulingo vystymesi.
    Tradiciškai Anglijoje žaidimas rutuliais buvo laikomas aukštuomenės privilegija, o kėgliai laikomi prastuomenės pramoga, neverta padorių anglų. 
    Palaipsniui kėgliai (boulingas) populiarėjo. Pirmieji visiems prieinami boulingo centrai atsidarė XV a. Pats terminas "alėja" reiškė uždarus boulingo kortus. Vėliau boulingo centrai atsirasdavo šalia viešų ir poilsio vietų (smuklių, viešbučių), kadangi ten buvo daugiau norinčių pažaisti.
    Vėliau žaidimas rutuliais ir kėgliai smarkiai smuko. Daug kartų buvo bandyta juod uždrausti. XVIII a. vienas teisėjas bandė uždaryti visas vietas Londone ir jo apylinkėse, kur buvo žaidžiama "Skitls", olandiškus kėglius ir kitas boulingo rūšis. Todėl daugelyje vietų pradėta žaisti žaidimą, pavadintą "Išdurti teisingumą", kuriame vietoj 9 kėglių buvo iškastos 9 duobutės. Žinoma, teisėjui nė į galvą nešovė uždrausti šį žaidimą, nežiūrint to, kad jis labai priminė boulingą. Žaidimas skyrėsi tik tuo, kad dabar reikėjo ne numušti kėglį, o papulti į duobutę tuo pačiu rutuliu.
    Nyderlanduose taip pat žaidė kėglius, ir kaip tik iš ten XVII a. žaidimas papuolė į Ameriką, nors gana plačiai paplitusi nuomonė apie šio senovinio žaidimo Amerikonišką kilmę. Tada Amerikoje jį vadino "olandiškais kėgliais" (Dutch pins). Šiuolaikiniame Niujorke ligi šiolei yra kvartalas "Bowling green" (pievelė žaidimui rutuliais), kur gyveno olandų išeiviai. 
    Tačiau boulingo paplitimo Amerikoje privilegija priklauso vokiečiams. Pirmieji išeiviai iš Vokietijos atsirado 1683 m., tuo metu sudarydami trečią  pagal gausumą baltosios rasės kolonistų etninę grupę. Žaidimas greitai užkariavo Ameriką - nuo patogių pievelių iki stambių pramonininkų namų, kur tapo madinga įrengti boulingo takelius. Greitai žmonės pradėjo žaisti iš pinigų, tuo sukeldami visuomenės pasmerkimą. Rezultate kai kurių valstybių valdžia paskelbė "žaidimą rutuliais su 9 kėgliais"  (taip tuo metu vadinosi boulingas) už įstatymo ribų. Kad apeitų šį draudimą, boulingo mėgėjai pridėjo papildomą kėglį - taip atsirado žaidimo variantas su 10 kėglių, kuris šiuo metu yra labiausiai paplitęs. Žaidimas buvo pavadintas boulingu, nuo angliško žodžio "bowl" - ridenti rutulius. 
    Kadangi daugaiusia vokiečių išeivių persikraustė į Niujorką, mietas tapo boulingo sostine XIX a. amerikoje. Pirmasis uždaras boulingo centras ("Knikerboker" su degto molio takeliais) atsidarė Manhetene 1840 m. sausio 1 d. Palaipsniui boulingo centrai uždarose patalpose labai išpopuliarėjo Niujorke. Brodvėjuje nuo Basklajaus iki 18 gatvės kiekviename kampe galima buvo pamatyti kėglių  takelius. 
    1875 m. buvo įkurta pirmoji Nacionalinė Boulingo Asociacija (NBA). Į ją įėjo net 27 Manheteno boulingo centrai. Asociacija nustatė taisykles dėl rutulio dydžio, numuštų kėglių pašalinimo nuo takelio, centrinio kėglio vietos. Pirmą kartą šias taisykles išleido 1880 m. ir, kaip ir visa nauja, jos neprigijo. Kai kurie boulinga apibūdindavo kaip žaidimą, kurą galima žaisti kaip kas nori. 1890 m. buvo įkurta Amerikos boulingo lyga (ABL), kuri įvedė supratimą apie žaidimą, susidedantį iš 20 metimų, todėl ture vietoj trijų metimų liko tik du. Dėl to maksimalus taškų skaičius buvo 200, juos galima buvo uždirbti nuosekliai išmušus 10 straikų. ABL taip pat sumažino kėglių aukštį iki 15 colių ( ir dabartinis aukščio standartas lygus 15 colių. Dauguma žaidėjų nesutiko su tokiomis naujovėmis, todėl organizacija smuko. 1981 m. įsikūrė Amerikos mėgėjų žaisti boulingą lyga (AABL), kuri taip pat nustatė 20 metimų ir uždraudė piniginiu prizus boulingo turnyruose. tačiau tokia idėja nebuvo viliojanti, todėl, spaudžiant Niujorko boulingo centro organizacijai, mineta lyga neužilgo užsidarė. 
    Ligi pat 1895 m. nebuvo įkurta jokia organizacija, galinti efektyviai vadovauti boulingui šalyje. Geriausi boulingo žaidėjai, norėdami žaisti pagal standartus, nusprendė, kad sportui reikalingos elementarios taisyklės. 1895 m. jie įkūrė Amerikos boulingo kongresą - organizaciją, kuri ir šiomis dienomis sėkmingasi vadovauja. Bet šiai organizacijai reikėjo 10 metų, kad galėtų oficialiai pareikšti, jog darbar boulingas yra pilnai kontroliuojamas. 
    XX a. pradžioje boulingo technologija sparčiai pažengė į priekį. Anksčiau pagrindinė rutulių žaliava buvo guajako medis, pasižymintis labai tvirta mediena. 1905 m. pasirodė pirmas guminis rutuys "Ever true", o 1914 m. korporacija Brunswick pristatė rutulį "Mineralik", reklamuodama "paslaptingą kaučiukinę medžiagą" 
   Rutulių skaičius augo, ir tai būtų buvę gerai, jei ne techniniai nesklandumai. Trūko... berniukų, paprastų vikrių berniukų, kurie turėjo sustatyti žaidėjų numuštus kėglius. Negana to, kad jų buvo sunku rasti, jie buvo murzini, nepatikimi ir grubūs lankytojams. Kaip visada, padėjo atsitiktinumas
    30 m. Niujorke buvo nedidelis boulingo centras, kuriam vadovavo Džozefas Berklis, o jo nulatinis lankytojas buvo inžinierius Gotfrydas Šmidtas, dirbantis Delesterio Foderio kompanijoje. Kartą Foderio gamykloje Foderis pamatė mašiną įtraukdavo popierių ir tuo būdu užkeldavo jį ant presuojančių ir pakuojančių mechanizmų. Jam kilo mintis - o ar nebūtų galima to pritaikyti kėglių pakėlimui? Berklis pasidalino mintimi su Gotfrydu, ir šis sutiko padėti draugui. Tiesa, idėja, kaip sakoma, sklaidė ore - kompanijoje Brunswiele jau kelerius metus baudė ją įgyvendinti "Bobas" Kenedis, tačiau nesėkmingai. Pamatęs Berklio ir Šmidto brėžinius Kenedis buvo sužavėtas, bet pati jo kompanija nesusižavėjo išradimu. 
    Remėjų paieškos pagaminti pinspoteri - taip buvo pavadinya mašina - užtruko. Paskui prasidėjo II pasaulinis karas - nebuvo laiko galvoti apie boulingą. 1945 m. pabaigoje AMF kompanija, kuri gamino maisto, tabako ir lengvosios pramonės įrangą, vice - prezidentas Morhedas Petersonas nusipirko iš Gotfrydo Šmidto patentą automatinio pinspoterio gamybai. 1946 m. jis buvo demonstruojamas parodoje. 
    Pirmasis pinspoteris buvo įrengtas Mičigane 1951 m., o 1952 m. pabaigoje buvo pradėta gaminti pinspoteriai pramoniniu būdu. Daugiau boulingo centrų savininkams nereikėjo beniukų, paduodančių kėglius - vienas mechanikas galėjo prižiūrėti įrenginius iš kart ant kelių takelių, veikiančių daug valandų per dieną.
    Šiandien boulingas - pripažintas šeimyninis poilsis ir profesionali sporto šaka. Jav yra apie 8000 boulingo centrų ir 1400 takelių. Didžiausias pasaulyje šiuolaikinis boulingo centras yra Japonijoje ir turi 141 takelį. 
    Tarptautinė boulingo federacija ( FIQ) vienija 125 nacionalines federacijas : WTBA (10 kėglių sistamos boulingo žaidimo asociacija) - 97 šalis ir WNBA ( 9 kėglių sistemos boulingo žaidimo asociacija) - 28 šalis.